Apie veikalą „Automata“ ir fantastą Azimovą

Visais laikas žmonija žavėjosi mašinomis. Vienas iš Antikinės Graikijos mitų byloja apie „metalo žmogų“ Talą, kurį Dzeusas padovanojo Europai. Talas buvo milžiniškas bronzinis automatonas, kuris turėjo saugoti Europą jos namuose, Kretos saloje. Sukdamas ratus tris kartus per dieną aplink salą jis saugojo ją nuo piratų ir įsibrovėlių.

Nors Talas egzistavo tik graikų mitologijoje, 1902 m. atrastas Antikiteros (gr. Antikythera) mechanizmas rodo, kad graikai 205–87 m. prieš Kristų buvo pasiekę aukštą mechaninės technologijos išsivystymo lygį. Šį mechanizmą sudarė mažiausiai 30 bronzinių krumpliaračių ir jis laikytinas primityviu mechaniniu kompiuteriu, skirtu dangaus kūnų padėčiai nustatyti astrologiniais tikslais.

Heronas iš Aleksandrijos, gyvenęs maždaug 10–70 m. po Kristaus, buvo matematikas ir inžinierius. Ir nors kibernetikos mokslas atsirado tik dvidešimtajame amžiuje, jo darbai, susiję su automatiniais įrenginiais, laikomi pirmuoju sisteminiu šios srities tyrimu.

Viename iš savo darbų, pavadintų „Automata“, jis aprašė šventyklų „stebuklų“, pvz., automatinių durų ir statulų, iš kurių liejasi vynas, veikimą. Šiuos mechanizmus Heronas sukūrė remdamasis savo atliktais garo slėgio, vėjo ir vandens jėgos sąveikos tyrimais.

Mechanikos vystymosi istorija toliau driekiasi Leonardo da Vinčio link. Daugybę kartų buvo mėginta sukurti mašinas, kurias jis pavaizdavo savo brėžiniuose. Kai kurie iš šių brėžinių yra užbaigtos schemos, vaizduojančios, pvz., skraidymo mašinas ar karinės paskirties įrenginius. Kituose brėžiniuose pavaizduoti paprastesni mechanizmai, pvz., skriemulių ar svyruojamuosius judesius sukuriančių sistemų.

Be to, jis suprojektavo ir, manoma, pastatė mechaninį riterį – viduramžių šarvais ginkluotą automatoną. Šeštajame dešimtmetyje atrasti užrašai byloja, kad šio automatono mechanizmą sudarė skriemulių ir lynų sistema ir jis galėjo atsistoti, atsisėsti bei judinti rankas.

Vienas reikšmingiausių proveržių automatizacijos srityje įvyko dvidešimtajame amžiuje, įmonėje „Ford Motor Company“. Henriui Fordui kilo mintis pritaikyti juostinių konvejerių, įprastai naudotų JAV Vidurio Vakarų grūdų sandėliuose, technologiją savo gamykloje, „Ford T“ modeliui gaminti. Šios idėjos jis ėmėsi kartu su Frederiku Teiloru. Tokiu būdu Henris Fordas siekė padidinti gamybos proceso efektyvumą, kuris padėtų sumažinti automobilių kainą, kad jie taptų prieinamesni visuomenei.

Gamybos metu automobilio važiuoklė slinkdavo ant 150 pėdų ilgio juostinio konvejerio, o 140 darbuotojų tvirtindavo prie jos atitinkamas dalis. Kiti darbuotojai užtikrindavo, kad kiekvienas, dirbantis prie konvejerio linijos, turėtų jam priskirtas dalis. Tokiu būdu gerokai sutrumpėjo vieno automobilio surinkimo laikas. Apskritai, pradėjus taikyti konvejerinę surinkimo metodiką ir automatizuotą gamybos technologiją, vieno automobilio gamybos trukmė sutrumpėjo nuo daugiau nei 12 valandų iki maždaug 90 minučių.

1914 m. „Ford“ pagamino daugiau automobilių nei visi kiti automobilių gamintojai kartu sudėjus.

Spartėjant automatizacijai, mintis, kad robotai gali dirbti išvien su žmonėmis ir jiems padėti, įgijo svaresnį pagrindą. Mokslinės fantastikos kūrėjai, įkvėpti nuolatinės technologinės pažangos, itin pamėgo svarstyti, kokias formas gali įgyti ši žmogaus ir mašinos partnerystė.

Amerikiečių rašytojas fantastas ir biochemijos profesorius Izaokas Azimovas (Isaac Asimov) pažymėjo, kad vienas dažniausių mokslinės fantastikos kūrinių scenarijų yra apie tai, kaip robotai sukuriami ir vėliau sunaikinami savo kūrėjų. Tad jis sukūrė tris robotikos dėsnius – taisyklių rinkinį, apibrėžiantį, kad robotas negali daryti žalos žmogui, turi klausyti komandų ir rūpintis savo saugumu.

Šiandien šių taisyklių laikymąsi tenka užtikrinti programuotojams. Tačiau kalbant apie autonominius, dirbtinio intelekto principais veikiančius robotus ir mašinas šiandien iškyla nemažai opių etinių, teisinių ir socialinių-ekonominių klausimų.

Norėdami sužinoti daugiau apie robotikos istoriją, atsisiųskite „Distrelec“ straipsnį „A Guide to Robotics and Automation“ (Įvadas į robotikos ir automatizavimo technologijas); jame taip pat rasite 10 % nuolaidos kodą, kurį galėsite panaudoti būsimam užsakymui.